zyzinėti

zyzinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. Rdn iter. dem. zyzti 2: A neserga tas vaikas, ka taip zyzinė́[ja] DūnŽ. Miego nora, zyzinė́[ja] vaikas, krokčio[ja] Krš. 2. iter. dem. zyzti 3: Zyzinė́jo ta šio, ta to, neatsikračiau, deviau skarikę DūnŽ. Zyzinė́k, po mažu gal ir atiduos [skolą] Krš. Kitas [girtuoklis] zyzinė́[ja] kapeikų aluo Rdn. Zyzinė́ji, iš propsąjungos (profsąjungos) ir gauni kelialapį Prn. 3. iter. dem. zyzti 4: Zyzinė́[ja] senės, grauža vaikus Trš. Zyzinė́jo, visims įkyrėjo Krš. Senam koks čia gyvenimas: gali tik slankioti i zyzinė́ti Krš. Su motriškoms reik kantrybės, vyraiti, visos zyzinė́[ja], taip y[ra] Krš. Zyzinė́ja bobos, ir auses vyram užsikišę Drsk. \ zyzinėti; pazyzinėti